Lietuvių kalbos kursai grįžusiems Globaliems Panevėžiečiams
Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva grįžusiems iš užsienio teikiami nemokami lietuvių kalbos tobulinimo kursai.
Lietuvių bendruomenės
Ieškome aktyvaus kontakto su užsienyje įsikūrusiomis lietuvių bendruomenėmis, kurioms priklauso panevėžiečiai. Susidomėję rašykite el. paštu globalus@panevezys.lt.
Sėkmės istorija
Panevėžietė Justina Jelinskė sėdėdama kirpėjos kėdėje stebėdavo darbą ir tikėjo, kad vieną dieną išsipildys svajonė tapti kirpėja. Baigusi mokslus mergina išvyko į Didžiąją Britaniją, pasitobulinti savo įgūdžius profesinėje srityje.
Gimus dukroms kirpėjo žirkles teko pamiršti keletą metų, tačiau atėjus tinkamam laikui vėl grįžo prie širdžiai mėgstamos srities, tuomet pradėjo domėtis barzdaskučių amatu.
J. Jelinskė mokslus baigė vienoje geriausių Didžiosios Britanijos barzdaskučių akademijų Sid Sottung Academy, mokėsi pas vieną geriausių pasaulio „barber’ių“ Sid Sottung. Po 10 metų praleistų svetur, panevėžietė nusprendė grįžti į savo gimtąjį miestą – Panevėžį – ir atidaryti barzdaskučių saloną.
Barzdaskučių salone „Alex Barber Shop“ (Vasario 16-osios g. 3) vyrai gali ne tik stilingai apsikirpti, pasidailinti barzdas, bet ir atsipalaiduoti žaisdami „Play Station“, išgerti kavos, gaiviųjų gėrimų, įsigyti profesonalių kosmetikos priemonių plaukams ir kt.
Prie „Alex Barber Shop“ kolektyvo prisijungė dar vienas barzdaskutys, prieš 7 metus emigravęs į Didžiąją Britaniją, panevėžietis Justas Šidlauskas.
Sėkmės istorija
2 metus Norvegijoje praleidusi panevėžietė gimtajame mieste įkūrė verslą
Panevėžio centre iš emigracijos Norvegijoje grįžusi 27-erių Austė Mikalajūnaitė įgyvendino savo vaikystės svajonę ir įkūrė drabužių butiką „Merilyn“.
Anksčiau kurį laiką A. Mikalajūnaitė mokėsi ir gyveno Vilniuje, vėliau išvyko į Norvegiją, tačiau svečioje šalyje nesijautė sava. Taip buvo priimtas sprendimas grįžti į Lietuvą.
Dar mokyklos laikais jaunoji verslininkė pagalvodavo, kad kada nors tikrai turės drabužių parduotuvę. Būdama Norvegijoje vis pasižiūrėdavo patalpų nuomos kainas, skaičiuodavo kiek reikėtų investicijų, norint pradėti savo verslą. Taip Panevėžyje, Ukmergės g. atsirado naujas moteriškų drabužių butikas.
Savo parduotuvę verslininkė klientams atvėrė per 514-ąjį Panevėžio miesto gimtadienį.
Čia ji sulaukianti klienčių nuo 25 iki 60 metų. Sau tinkančius apdarus randa ir lieknos, ir stambesnės moterys.
Moteris neslepia idėjos apie dar vieną parduotuvę – internetinę, kadangi užklausų sulaukia iš socialinio tinklo Facebook vartotojų.
Sėkmės istorija
Gražina: be galo džiaugiuosi pagaliau grįžusi į Lietuvą
Gražina Malinauskienė po šešių metų, praleistų Norvegijoje suprato – visur gerai, bet namie geriausia!
Į Norvegiją su šeima moteris išvyko norėdama pagerinti šeimos finansinę padėtį. Ten jų jau laukė ir stogas virš galvos, ir naujas pragyvenimo šaltinis – svetur gyvenanti vyresnioji dukra tėvams buvo radusi darbus vietos fabrike. Tačiau ne viskas klojosi taip, kaip norėjosi: svetima kultūra, aplinka, kalbos barjerai slėgė panevėžiečius. Dar didesnis iššūkis jų laukė kai reikėjo į mokyklą leisti norvegiškai nekalbančią jauniausiąją 6 metų dukrą... Kiekvieną vakarą panevėžiečiai kalbėdavo, kaip nori grįžti į gimtąjį Panevėžį, o metams bėgant šis noras vis stiprėjo.
Dar gyvendama Norvegijoje G. Malinauskienė pasiteiravo vieno Panevėžio verslininko, ar pas jį neatsirastų darbo, jei ji sugrįžtų į Panevėžį. Tačiau vietoje darbo gavo pasiūlymą nuomotis patalpas ir pačiai kurti savo verslą. G. Malinauskienė priėmė iššūkį - išsinuomojo patalpas Piniavoje ir įkūrė GM pokylių namus. Moteris dabar organizuoja vestuves, krikštynas, jubiliejus, gedulingus pietus bei kitas įvairias asmenines šventes. Pokylių namuose yra dvi pobūvių salės, o svečių poilsiui gali pasiūlyti iki 35 miegamųjų vietų. Be to, GM pokylių namai rengia ir išvažiuojamuosius užsakymus visoje Panevėžio apskrityje.
Panevėžietė rūpinasi klientų paieška ir vadyba, užsakymais, salės puošimu, klientų aptarnavimu, pobūvių organizavimu ir viskuo, kas kuria gražią šventę. „Be galo džiaugiuosi pagaliau grįžusi į Lietuvą. Nereikia norėti visko iš karto. Svarbu mažais žingsneliais eiti į priekį“, - sako G. Malinauskienė.
Sėkmės istorija
Panevėžys – idealus miestas kurti šeimos verslą
Agnė Butautaitė ir jos vyras prancūzas Christophas Pfeilstueckeris atvyko į Panevėžį ir miesto širdyje, Laisvės aikštėje atidarė kavinę „Kavos dėžutė“. Pasak jų, Panevėžys – labai palanki vieta įgyvendinti naują idėją: miestas kompaktiškas, jaukus, žmonės vieni kitus pažįsta.
Panevėžį verslui pasirinkusi šeima pripažįsta nėrusi į visiškai nežinomus vandenis – Ch. Pfeilstueckeris niekada nebuvo gyvenęs Lietuvoje, o A. Butautaitė seniai iš jos išvykusi. Iki grįžimo į Lietuvą abu turėjo įdomius darbus Londone: moteris dirbo vienos kompanijos apskaitos departamente, o Ch.Pfeilstueckeris vadovavo kitos didelės kompanijos viešbučiui. Kavinė sukurta pačių savininkų rankomis ir iš svetur uždirbtų santaupų.
Pora prisipažįsta, jų planuose kavinės lankytojai turėjo būti moksleiviai ir jaunimas, tačiau atsivėrė kita rinka. Pirmoje dienos pusėje renkasi vidutinio ir vyresnio amžiaus lankytojai, o po 15 val. plūsteli jaunimas.
„Mums labai pasisekė, kad kavinei radome vietą miesto širdyje“, – sako A. Butautaitė.
Sėkmės istorija
M. Gritėnaitė: sėkmę pagauti padeda užsispyrimas ir tikėjimas tuo, ką darai
Monika Gritėnaitė gimė ir augo Panevėžyje, baigė 5-tą gimnaziją. Vėliau išvyko į Londoną, kur baigė psichologijos studijas, po 7-erių metų sugrįžo į Lietuvą, į Vilnių. Čia praleido beveik metus ir tada nusprendė grįžti į Panevėžį, kur ją pasitiko veikla, tiesiogiai keičianti Lietuvą iš pat šaknų.
M. Gritėnaitė tapo priešmokyklinio kontekstinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ Panevėžyje vadove. „Tai yra didžiulis įvertinimas, kad mano mąstymas ir siekiai buvo teisingi. Dar studijų laikais su entuziazmu mąsčiau, kad reikėtų sukurti kitokį, įtraukiantį, atsižvelgiantį į kiekvieną vaiką, kaip į pilnavertį žmogų, ugdymą, Lietuvoje“, - teigia M. Gritėnaitė.
Pasak „Vaikystės sodo“ vadovės, Panevėžyje apstu prasmingos veiklos. „Pastebėjau, kad mūsų mieste tuščių nišų, kurti vardan geresnės žmogaus būties, netrūksta. Man tai ir yra sėkmė, kai galiu veikti vardan geresnės visuomenės, aukštesnio tikslo. Kviečiu visus norinčius įprasminti savo veiklą jungtis prie bendraminčių, pozityvių žmonių ir veikti kartu, bendruomeniškai, o ne konkurencingai“, - sako M. Gritėnaitė.